Foto: Kęstutis Pleita

Nuo septynerių metų – į būrį ištikimiausių banko klientų

 Aida Murauskaitė 2011-08-26 12:28

Vaikai banko klientais jau gali tapti nuo septynerių metų. Mokėjimo kortelė vaikui, kurioje – bent kelios dešimtys ar šimtas litų, palengvina gyvenimą tėvams, nuo jų pečių nukrinta rūpestis nepamiršti kasdien duoti kišenpinigių. Tačiau ar nepilnametis jau pasirengęs tinkamai ja naudotis?

Lavinamas savarankiškumas ar skatinamas noras leisti pinigus?

Mokėjimo korteles paaugliams nuo 14 metų išduodantys bankai tikina, kad taip mokoma nuo mažų dienų tvarkyti pinigus.

O keli bankai mokėjimo korteles išduoda net septynmečiams. Tačiau, žinoma, visus parašus dokumentuose už jauniausius klientus suraito jų tėvai arba globėjai.

Pasikliauja savo atžalomis

Tokios banko paslaugos naudą pajuto ir Vilniaus užmiestyje gyvenanti Regina Brazaitienė.

Jos paaugliai sūnūs jau porą metų naudojasi banko kortele.

„Kai su vyru užtrunkame darbe ar kitokiais reikalais mieste, vaikams prireikus pinigų aš arba vyras sėdame prie kompiuterio ir pervedame reikiamą sumą”, – didžiausią pranašumą nurodė R.Brazaitienė.

Paauglių motina pasitiki savo atžalomis ir yra įsitikinusi, jog gali pasikliauti trylikamečių atsakomybės jausmu.

„Na, bent jau iki šiol jie manęs nenuvylė, tad pagrindo abejoti, kad pinigus jie iššvaistys vėjais ar prisipirks nereikalingų daiktų, aš neturiu”, – sakė vilnietė.

Ir už, ir prieš

Banko kortelės paaugliams paklausios ir Prancūzijoje. Tiesa, kol vieni tėvai savo atžaloms jas parūpina nesvarstydami, kiti diskutuoja internete ieškodami trūkumų ir pranašumų.

„Tai puikus būdas parodyti savo vaikams, kad jais pasitikime. Be to, taip mokome juos valdyti savo pinigus”, – įsitikinusi prancūzė Martine Jourdain.

Tiesa, ji pabrėžė, kad paaugliai vis dėlto dar nėra suaugę, todėl derėtų su jais susitarti, kad pinigų srautą kartkartėmis kontroliuos tėvai. M.Jourdain manymu, tokius patikrinimus pakaktų rengti kas 3–6 mėnesius.

„Manau, kad pratinti vaikus prie pinigų nėra gerai. Mat taip mokome juos ne būti atsakingus už finansus, o verčiame būti vartotojais, kaip svarbius iškeliame materialius dalykus.

Vaikai turi gyventi vaikiškame pasaulyje, o pinigais turi pasirūpinti tėvai”, – įsitikinusi Najat iš Nanto miesto.

„Mes privalome suteikti paaugliams visas galimybes įtvirtinti savo finansinę nepriklausomybę. Tėvai turi suprasti, kad toks yra šiandienis pasaulis.

Kaip paaugliui tvarkyti savo finansus, priklauso nuo susitarimo su tėvais, tarpusavio pasitikėjimo.

Be to, dalį rizikos juk prisiima bankas”, – mano į viename moteriškame žurnale įsiliepsnojusius ginčus įsitraukęs Markas iš Grenoblio miesto.

„Vaikams kyla daug pagundų pirkti. O kas pildys jų kreditines korteles? Tėvai.

O juk ir taip namų ūkių pajamos sumažėjo. Kai tėvai neturės kuo papildyti, kils konfliktų tarp jų ir pirkti norinčių paauglių”, – įsitikinusi dar viena pokalbio dalyvė Shantale.

Šios diskusijos rezultatas: 7 tėvai buvo už banko korteles vaikams, 44 – prieš.

Kišenėje – mažiau grynųjų

Nuo rugpjūčio bankas „Snoras” mokėjimo korteles išduoda vaikams nuo 7 metų.

Iki šiol mokėjimo kortelės buvo pasiekiamos tik sulaukusiems 14 metų.

„Siekiame prisidėti prie vaikų finansinio išprusimo ir efektyvesnio šeimos biudžeto valdymo.

Suteikiame galimybę vaikams mokytis tvarkyti finansus nuo mažų dienų”, – sakė banko „Snoras” Mokėjimo kortelių departamento direktorė Elvyra Kazandži.

Mokėjimo kortelę turintis vaikas gali savarankiškai atsiskaityti prekybos vietoje.

Tam reikia operaciją patvirtinti PIN kodu, taip pat naudotis bankomatu.

Sulaukusieji 14 metų gali stebėti ir savo sąskaitos balansą bei išrašą per banko „Snoras” internetinę sistemą.

„Mokėjimo kortelės leidžia vaikui jaustis saugiau, nes jam reikia nešiotis mažiau grynųjų pinigų”, – pabrėžė E.Kazandži.

Atsakingi – tėvai

„Visa Electron” arba „Maestro” kortelės „Snore” vaikams išduodamos be papildomų ir metinių kortelės aptarnavimo mokesčių.

Atsakomybė už vaiko atliekamas operacijas tenka tėvams arba globėjams.

„Vaikams iki 14 metų išduodamos kortelės yra kur kas saugesnės nei įprastos – tėvai patys gali nuspręsti dėl vaikų išlaidų ir nustatyti operacijų limitą.

Pavyzdžiui, nustatyti, kad vaikas per dieną, savaitę ar mėnesį gali išsigryninti ar atsiskaityti už 50, 100 litų ar kitą sumą”, – aiškino Mokėjimo kortelių departamento direktorė E.Kazandži.

„Snoras” iki šiol vaikams ir jaunimui iki 18 metų išdavė 14 520 mokėjimo kortelių.

Skatina finansinį išprusimą

„Žmogus gyvena ekonominėje erdvėje ir yra nuolatinis jos dalyvis, todėl tinkamas piniginių reikalų tvarkymas turėtų tapti savaime suprantamas ir įprastas net vaikams.

Nors vaikų vardu išduotų kortelių skaičius didėja, palyginti su visu išduotų kortelių skaičiumi, jų dalis nėra didelė”, – sakė „DnB Nord” Produktų plėtros departamento vadovas Evaldas Ruzgys.

Patiems nepilnamečiams bankas mokėjimo kortelių neišduoda. Sąskaitą ir mokėjimo kortelę vaiko vardu gali atidaryti tik vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai pareikšdami savo pageidavimą raštu.

Tokiu atveju nuo 8 iki 14 metų vaiko vardu atidaroma sąskaita, jam suteikiama debetinė mokėjimo kortelė, kuria galima atsikaityti už pirkinius arba išsigryninti pinigų bankomate neviršijant tėvų pasirinkto dienos limito.

„Tai reiškia, kad jaunasis kortelės turėtojas negali išleisti daugiau nei sutarta su tėvais. Jokių kitų piniginių operacijų, tarkim, internete, vaikas su savo sąskaita arba mokėjimo kortele atlikti negali.

Tai saugesnis būdas nei duoti vaikui grynųjų pinigų, nes vaikai kartais yra išsiblaškę ir pameta pinigus, o pametus kortelę pinigai lieka sąskaitoje. Drauge tai – ir finansinio išprusimo skatinimas”, – mano E.Ruzgys.

Alternatyva kišenpinigiams

„Daugelis tėvų, prašydami išduoti debetines korteles savo vaikams, siekia ugdyti vaikų finansų planavimo įgūdžius ir skatinti jų finansinį savarankiškumą.

Žinoma, tėvai gali aktyviai dalyvauti savo vaiko pinigų tvarkymo procese, pavyzdžiui, nustatyti pinigų paėmimo iš bankomato sumos limitą, pažiūrėti vaiko banko sąskaitos išrašus elektroninės bankininkystės sistemoje”, – aiškino SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, tėvai vis dažniau savo vaikams užsako mokėjimo korteles ir dėl saugumo, mat išduodamos debetinės kortelės yra lustinės ir jomis pasinaudoti, nežinant PIN kodo, negalima.

 „Tad tai yra saugi alternatyva gryniesiems pinigams vaiko kišenėje.

Be to, tėvams patogu reguliariai pervesti lėšų į vaiko banko sąskaitą, su kuria susieta debetinė kortelė”, – sakė V.Doveika.

SEB bankas vyresniems nei 14 metų paaugliams yra išdavęs apie 3 tūkst. debetinių kortelių. Korteles nepilnamečiams bankas išduoda dešimt metų.

Reikia pateikti pažymėjimą

Mokėjimo korteles nepilnamečiams išduoda ir „Swedbank”. Tai – banko vykdomos jaunimo programos „Zoom”, skirtos susipažinti su finansų pasauliu, dalis. Pagal šią programą „Swedbank” išduoda korteles vaikams nuo 7 metų.

Šiuo metu „Swedbank” kortelėmis naudojasi 9 tūkst. 7–17 metų vaikų ir jaunuolių.

„Kalbant apie mažiausius klientus – 7–13 m. vaikus, paslauga siūloma pirmiausia ne vaikams, o tėvams ar globėjams, turintiems tokio amžiaus vaikų.

Mokėjimo kortelė vaikams išduodama tik tuo atveju, jei tėvai ar globėjai nusprendžia, kad jų vaikui ši priemonė tinkama”, – pabrėžė „Swedbank” Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Paslaugų paketą – mokėjimo kortelę, banko internete paslaugą – užsako ir vaiko vardu sutartį sudaro ir pasirašo vienas iš tėvų ar globėjų.

Kortelė išduodama pačiam vaikui, tačiau drauge su juo į banko skyrių turi atvykti ir atsakingas suaugusysis.

„Skirtingai nei naudojant grynuosius pinigus, tėvai gali kartu su savo atžalomis stebėti išlaidų istoriją interneto banke, mokyti racionaliai leisti pinigus, taupyti”, – sakė R.Strauka.

Tik nuo tėvų sprendimo priklauso, kokią sumą ir kokiu periodiškumu jie perves vaikams į mokėjimo kortelę.

Jeigu kortelę vaikas prarastų, bankas kompensuotų nuostolių sumą, bet ne didesnę už standartinį pirkinių ir paslaugų apmokėjimo dienos operacijų limitą, už kurią buvo atsiskaityta per 24 val. iki pranešimo bankui dėl kortelės blokavimo.

Tėvams pageidaujant vaiko kortelei galima nustatyti individualias sąlygas, pavyzdžiui, neleisti išsiimti grynųjų pinigų iš bankomato, paliekant tik galimybę atsiskaityti už pirkinius parduotuvėje.

Būdas mokytis valdyti pinigus

Psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės komentaras:

„Jei kortelėje nedidelė suma, jokių bėdų neįžvelgiu. Tokiu atveju mažesnė rizika, kad vaikas bus apvogtas.

Jei vaikai turi brangių daiktų, kyla grėsmė ne tik jų netekti, bet ir išsigąsti, patirti dvasinę traumą.

Žinoma, verčiamas vaikas gali pasakyti užpuolikui PIN kodą.

Tačiau, kita vertus, banko kortelės paaugliams yra naudingos. Jie gali mokytis to, kas būdinga suaugusiesiems, – kontroliuoti savo pinigus.

Tačiau klausimas, kiek tokios kortelės naudingos pradinukams, kurie dar ne visuomet ir grąžą grynaisiais gali suskaičiuoti. Vargu ar jie susigaudytų, kaip veikia banko sistema.

O 10–11 metų vaikai jau galėtų mokytis, kaip deramai leisti pinigus. Tai tinkamas amžius pradėti mokytis finansų pasaulio paslapčių. Juolab mokytis taupyti.”


Publikuota (Lietuvos rytas, 2011.08.26)