Besiruošiantiems tuoktis dažnai atrodo, kad santuokos faktas garantuos laimingą ateitį. Jie skiria labai didelį dėmesį tuoktuvių šventei, tačiau dažniausiai pamiršta esminę užduotį, kurią turi atlikti tuokdamiesi – išmokti būti kartu.
Neabejotinai santuoka – tai įsipareigojimo, ištikimybės, darnių ilgalaikių santykių simbolis, tačiau tai toli gražu nėra jų garantija. Norint, kad visa tai būtų įgyvendinta, prieš santuoką verta pasirūpinti ne tik tuoktuvių švente, bet ir aptarti daugelį svarbių klausimų, tokių kaip vaidmenų santuokoje pasiskirstymas, sutuoktinių viltys ir lūkesčiai, kiek realu juos įgyvendinti ir kokiu būdu tai padaryti, priimtinos uošvių įtakos ribos ir pan. Svarbu pasimokyti daugelio įgūdžių, tokių kaip konstruktyvūs konfliktų sprendimo būdai, aktyvus klausymas (gebėjimas ne tik klausyti, bet ir girdėti), tolerancijos vienas kitam didinimas, gebėjimas priimti antrosios pusės skirtumus.
Iš tiesų ne tiek svarbi šventės kokybė, kiek svarbus pasiryžimas stengtis vienam dėl kito ir dėl santykių kokybės. Prieš žengiant prie altoriaus kur kas svarbiau ne suknelės prabangumas, svečių gausa ir vaišių skanumas, bet vienas kito pažinimas, kiek įmanoma realesnis vienas kito suvokimas ir santuokos supratimas, t. y. ne kaip rožinio ir laimingo gyvenimo etapo, bet kaip laikotarpio, kurio darną ir laimę gali užtikrinti tik nepertraukiamos abiejų sutuoktinių pastangos.