Foto: Kęstutis Pleita

Kokiose šeimose auga vaikai genijai?

Ar esate sutikę vaikų, kurie dar nesulaukę mokyklinio amžiaus jau kalba keliomis kalbomis, išleidžia knygas, kurios tampa „bestseleriais“ ar tapo paveikslus, kurie garsiausių pasaulio kolekcininkų vertinami šešiaženklėmis sumomis? Kaip auginti vaiką, kuris savo talentu yra „kitoks“ lyginant su bendraamžiais?

Kaip atskleisti vaikų talentus, pataria vaikų psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė. Ji papasakoja, kokiose šeimose užauga „vunderkindai“: „Jie išauga tuomet, kai vaikas turi tam tikrų įgimtų gabumų, kurie nėra susiję su tėvų išsilavinimu, socialine padėtimi ar kitais išoriniais veiksniais. Gabus vaikas gali gimti ir vidutinių gebėjimų tėvams. Tačiau neužtenka turėti vien įgimtų gebėjimų. Net ir labai gabus vaikas, tarkim, muzikai, nelavinant jo gebėjimų, išaugs visiškai vidutiniškus muzikinius gebėjimus turinčiu suaugusiu.“

Kita vertus, specialistė pažymi, kad net ir tie vaikai, kurie neturi ypatingų gabumų, lavinami gali pasiekti geresnių rezultatų. Vis tik, lavinant vaiką, anot moters, labai svarbu neperlenkti lazdos – geriau mažiau gabus, tačiau laimingas vaikas.

Psichologė pasakoja, kad atpažinti namuose augantį genijų nesunku, jei tėvai gerai pažįsta savo vaiką: „Svarbu pažinoti savo vaiką, domėtis juo ir tuo, kuo domisi jis, stebėti jį, pastebėti jo sėkmes ir nesėkmes ir tikrai nebus sunku suprasti, kam jis yra gabus. Ypač gabūs vaikai pasižymi tuo, kad jiems lengvai sekasi veikti įvairiose srityse.“

Ji pabrėžia, kad tikriausiai nėra taip svarbu, ar vaikas iš tiesų yra išskirtinis. Svarbu, kad tėvai pastebėtų, kokioje srityje jis yra ypač sėkmingas, kad žinotų, kuria kryptimi jam padėti augti.

Pasiteiraujame psichologės, ar genijai vaikai – laimės kūdikiai, ar dažnai netgi atvirkščiai? G. Gutautė-Klimienė įsitikinusi: „Tai, ar vaikas bus laimingas, ar ne, priklauso ne nuo jo genialumo, o nuo tėvų požiūrio į jį ir jo genialumą.“

Moteris priduria, kad nelaimingais išskirtinius gabumus turintys vaikai tampa tada, kai tėvams tampa svarbesni ne jie patys, o jų gabumai. Taip pat tuomet, kai tėvai tikisi iš vaiko to, ko jis galbūt iš tiesų ir negali, ar kai neatsižvelgiama į tai, jog be gabumų lavinimo vaikas turi ir kitų labai svarbių poreikių (tiesiog žaisti, bendrauti su kitais vaikais, būti besąlygiškai mylimas savo tėvų).


Specialistė atskleidžia sunkumus, su kuriais vaikai genijai gali susidurti ateityje: „Jei lavinant vaiko gabumus bus sutrikdytos kitos vaikui svarbios sferos, t. y. nebus patenkinti kiti svarbūs poreikiai, vaikas gali išaugti nelaimingas, savimi nepatenkintas, blogai prisitaikęs individas. Tačiau, jei vaikas yra tinkamai lavintas, augintas, atsižvelgiant į visus jo poreikius – jis išaugs laimingu žmogumi, gerai prisitaikiusiu prie aplinkos, sugebančiu save ir savo išskirtinius gabumus realizuoti ir pritaikyti tinkama linkme.“

G. Gutautė-Klimienė primena visiems tėvams, kad svarbiausia tėvų užduotis ne tik lavinti vaiko gabumus, bet ir palaikyti bei skatinti vaiką ir kitose srityse ir, be abejo, mylėti jį, nepriklausomai nuo jo pasiekimų.

Ji pataria: „Svarbu pažinti savo vaiką, jautriai reaguoti į jo poreikius ir pomėgius, skatinti jį, padėti jam, palaikyti, padėti kryptingai veikti ir, žinoma, besąlygiškai mylėti. Auginkite vaikus, o ne „vunderkindus“ ir atminkite, jog svarbu ne tai, ką vaikas sugeba ir kiek jis labiau sugeba nei kiti, o tai, ar jis jaučiasi lamingas!“

Publikuota www.alfa.lt 2011.10.26