Foto: Kęstutis Pleita

Tėvai - geriausi vaikų draugai. Ar verta būti geriausiu vaiko draugu?

Natūralu, kad norime kuo geriau sutarti su savo vaikais. Dažnas manome, kad geriausias būdas priartėti ir įgyti savo atžalų pasitikėjimą, tapti geriausiais jų draugais. Vis dėlto, ar taip elgdamiesi mes nerizikuojame prarasti jų pagarbos?

Vaikų psichologė Giedrė Gutautė sako, kad tėvams, kurie savo vaikus laiko geriausiais draugais, labiausiai reikėtų nerimauti ne dėl autoriteto praradimo, bet dėl to, kad mažieji netaptų jų sielvartą ir gyvenimo nuoskadas sugeriančiomis „kempinėmis“. „ Apskritai tėvai ir vaikai net nebūdami geriausiais draugais gali palaikyti šiltus ir artimus santykius,  – sako specialistė. – Svarbiausia išmokti savo vaiko klausytis ir, užuot kritikavus ar smerkus, patarti ir leisti jam pajusti, kad mylite ir priimate jį tokį, koks jis yra“.

Giedre, kokios dar grėsmės gali iškilti, tėvams tapus geriausiais vaiko draugais?

Vienu atveju, kai vaikai ima žvelgti į savo tėvus kaip į bendraamžius, didžiausia grėsmė iškyla tėvų autoritetui. Vaikas jaučiasi jiems lygus, laiko savo nuomonę tiek pat teisinga ir tiesiog ima tėvų negerbti bei nepaisyti jų sprendimų. Kitu atveju, taip dažnai nutinka tėvų skyrybų atveju, pasakodami kaip jaučiasi ir liedami savo nuoskaudas rizikuojame savo vaiką apkrauti jam per sunkiomis bėdomis, su kuriomis jis pats nesugeba susitvarkyti. Jokiu būdu nesakau, kad reikia nuo vaiko slėpti savo jausmus ir jam meluoti, tačiau sunkius asmeninius išgyvenimus reikėtų pasilikti sau. Nereikia, kad vaikas per anksti taptų suaugusiu. Apskritai specialistai išskiria šiuos pagrindinius auklėjimo stilius: autokratinį (kai viską sprendžia tėvai, o vaiko nuomonės nepaisoma), nuolaidžiaujantį (kai vaikas lepinamas ir tėvų žodis mažai ką lemia) ir demokratinį (kai sprendimus priima tėvai, bet į vaiko nuomonę taip pat atsižvelgiama). Pastarasis ir yra laikomas geriausiu, tačiau reikia galvoje turėti tai, kad demokratija auklėjime nereiškia, jog vaikas lygus suaugusiajam. Jam tiesiog suteikiama teisė išsakyti savo nuomonę, dalyvauti taisyklių nustatyme, rinktis, tačiau lemiamą žodį privalo tarti tėvai.

Jei riba jau peržengta ir tėvai tapo geriausiais vaiko draugais, kaip susigrąžinti autoritetą?

Reikia suprasti, kad šios situacijos lengvai nepakeisi. Jei iki šiol vaikas buvo įpratęs, kad jam nuolaidžiaujama, visos naujos taisyklės sukels jo pasipriešinimą, nepasitenkinimą ir pyktį. Viskas, ką tėvai gali padaryti, kad šis laikotarpis greičiau praeitų, tai vieningai laikytis naujos tvarkos ir nebenuolaidžiauti. Taip pat labai svarbu, kad pats vaikas dalyvautų pasitarime dėl naujų taisyklių nustatymo, ypač, jei jis jau paauglys. Reikėtų jam paaiškinti, kad vienokios ar kitokios taisyklės būtinos tiek suaugusiąjam, tiek vaikui. Supratęs, kam jos reikalingos jis lengviau jas pripažins. Jokiu būdu nereikėtų pabrėžti to, kad tėvai turi daugiau galios spręsti tik todėl, kad yra suaugę, tai akimirksniu sukels jo pasipriešinimą.

 Kaip nebūnant geriausiu savo vaiko draugu išlaikyti artimus santykius, įgyti jo pasitikėjimą?

Vaikas nuo tėvų dažniausiai užsidaro todėl, kad jaučiasi nesuprastas. Daugelis mūsų, užuot ramiai išklausę savo vaiko imame jį smerkti ir kritikiuoti, o vėliau stebimės, kad mūsų atžala nieko apie save nepasakoja. Vaikui, ypatingai paaugliui, labai svarbu žinoti, kad jis tėvai jį myli ir priima tokį, koks jis yra. O kritiką ir neigiamus tėvų vertinimus jis priima lyg nepasitenkinimą bei norą juos pakeisti. Siekiant išlaikyti artimus santykius su vaiku taip pat labai svarbu jam skirti pakankamai dėmesio. Tačiau reikėtų skirti buvimą kartu ir dėmesingumą. Net ir visas kartu namuose praleistas savaitgalis nesustiprins jūsų santykių, jei kiekvienas užsiimsite savo veikla. Reikėtų sugalvoti bendrų užsiėmimų. Nesvarbu, ar tai buties darbai, maisto ruošimas, išvykos, stalo žaidimai. Tėvų ir vaikų laikas būtinas, jei norite būti vieni kitiems artimi. Kalbant apie mažesniuosius, labai svarbu kiekvieno iš tėvų dėmesys, pavyzdžiui, mama prieš miegą mažyliui skaito pasakas, o tėtis sekmadieniais eina kartu su juo pasivaikščioti.

Ką daryti tuomet, kai vaikas tampa paaugliu, ir nebenori leisti laiko kartu su tėvais?

Tėvai turėtų suprasti, kad natūralu tai, jog paauglystės laikotarpiu tėvų reikšmė mažėja, o leisti laiką su draugais tampa daug svarbiau ir įdomiau. Kita vertus, net ir paslapčių ir prieštaringiausių jausmų kupinas paauglys, tėvų artumo trokšta ne mažiau nei anksčiau, tačiau dažnai nemoka to parodyti. Šiuo laikotarpiu pagrindinė tėvų užduotis priimti savo vaiką tokį, koks jis yra ir, užuot mėginus jį auklėti, pasistengti jį suprasti.

Tai reikėtų nesikišti ir šį laikotarpį tiesiog pralaukti?

Priešingai. Nors kiekvienas vaikas individualus ir bendro recepto, kaip jį prakalbinti, nėra, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų bendravimas su vaiku nenutrūktų. Tai padaryti galima kuriant šeimos tradicijas: bendras vakarienes, išvykas, atostogas ir pan. Nors įkyriai lysdami ir klausinėdami greičiausiai nieko nepešite, tačiau rodyti iniciatyvą ir norą bendrauti, pasakodami apie savo paauglystę ir išgyventus jausmus, galite jam padėti. Juk šis laikotarpis sudėtingiausias ne jums, o jūsų vaikui. Jame kunkuliuoja tiek daug įvairių emocijų, jausmų ir jis nežino, kaip su jomis susitvarkyti. Nors ir sunku, tačiau bent pabandykite savo vaiką suprasti.

Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, siekdami vaiko draugystės?

Bene viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių tėvų klaidų tai, kad vaikui tapus paaugliu, tėvai vis dar nori kontroliuoti jo gyvenimą. Bijo jį prarasti, neleidžia turėti savos erdvės, priimti savarankiškų sprendimų. Toks elgesys stabdo vaiko savarankiškumą, jis neišmoksta atsakomybės už savo veiksmus, nes žino, kad bet kuriuo atveju už jį viską padaryts tėvai. Kitaip tariant, lėtėja paauglio virsmo suaugusiuoju procesas. Norėdami, kad jūsų vaikas vystytųsi taip, kaip jam priklauso, privalote suteikti jam asmeninės erdvės, prisiimti atsakomybę už savarankiškai priimtus sprendimus, leisti jam klysti ir iš savo klaidų mokytis. Nepasitikėdami vaiku tik išmokysite jį nepasitikėti pačiu savimi.

Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, amerikietis psichologijos profesorius David J. Bredehoft mano, kad buvimas geriausiu vaiko draugu yra ne kas kita kaip jo lepinimas. Jis žalingas dėl šių priežasčių: 1. Būdami geriausiais draugais tėvai vaikui nuperka daugiau nei reikėtų, taip vaikas neišmoksta protingai elgtis su pinigais. 2. Perdėtai rūpindamiesi, patarnauja jam namuose ir pildo kiekvieną jo užgaidą, todėl vaikas tampa tinginiu arba egoistu. 3. Nenustatydami taisyklių ir ribų, neišmoko vaiko prisitaikyti visuomenėje.

Kaip neperlenkti lazdos?

• Būkite draugiški, bet nepraraskite autoriteto.

• Skirkite savo vaikui namų ruošos darbų.

• Palaikykite artimus santykius su savo draugais, kvieskite juos į svečius, vykite į keliones.

• Nustatykite taisykles ir aptarkite jas su vaikais.

• Neleiskite taisyklių laužyti.



(Publikuota - Žurnale "Ji" 2010 m.)