Tėvai ir vaikai: sekti internete būtina, negalima pasitikėti?
Septyniolikmetės Šiaulių gimnazistės nužudymą tiriantys pareigūnai atskleidžia vis daugiau kraupaus nusikaltimo detalių. Tuo tarpu internetas išduoda vis daugiau nužudymu įtariamų merginų gyvenimo detalių – mirties, kanibalizmo, savęs žalojimo garbinimas. O psichologai perspėja, kad žaibas niekad netrenkia iš giedro dangaus, o artėjančios audros ženklus galima pastebėti visur, kartu ir paauglio virtualiame pasaulyje. Žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams apie nužudymą ir įtariamąsias internete pasipylė komentarai su nuorodomis į jau pilnamečių merginų gyvenimus, profilius socialiniuose tinkluose.
Viena iš įtariamųjų nužudymu Viktorijų, pasak komentatorių, internete žinoma „phobia333“ slapyvardžiu. Merginos profilis nesunkiai randamas keliuose socialiniuose tinkluose, kurie vienija neformalų jaunimą.
Vienas tinklalapių – vampirefreaks.com. Jame mergina turi savo nuotraukų galeriją, nurodo pomėgius – psichinį neįgalumą, miegą, gyvūnus, fotografiją, piešimą, kiną ir kanibalizmą.
Tarp nekenčiamų dalykų vardija kvailius, popsą, rožinę spalvą, knygas, smurtą prieš gyvūnus, mokyklą.
Rasti informacijos apie kitą įtariamąją, taip pat Viktoriją, irgi nesunku. Merginos „Facebook“ profilyje nemažai informacijos apie jos pasaulėžiūrą.
Mergina skelbiasi esanti pagonė, taip pat neabejinga skandalingojo atlikėjo Marilyno Mansono filosofijai. „Kas žudo linksmindamasis, tas neįkliūna“, – skelbiama M. Mansono citata Viktorijos profilyje.
Pataria nedrausti
Nors internete netrūksta medžiagos ir pasiūlymų, kaip tėvams kontroliuoti vaikų elgesį internete, šeimos psichologas Marius Daugelavičius tikina, kad kontrolė visada susijusi su draudimais, o tai nėra gerai.
„Draudimai paauglius ir vaikus veikia atvirkščiai. Pirmiausia sustiprinama trauka draudžiamam dalykui ir sukeliamas pasipriešinimas draudimui. Todėl vaikai dažnai stengiasi elgtis atvirkščiai. Daug veiksmingesnis yra paprastas stebėjimas“, – tikino psichologas.
Stebint ir analizuojant vaiko elgesį, tinklalapius, kuriuose lankosi, žmones, su kuriais bendrauja, galima pastebėti, kad elgesys, pasaulėžiūra pradeda keistis į blogąją pusę.
„Pastebėjus, kad kažkas negerai, reikia ieškoti priežasčių ir jas pašalinti. Draudimai ir kontrolė jau nėra priežasčių, tik pasekmių šalinimas, o bėdos slypi šaknyse“, – pasakojo M. Daugelavičius.
Specialistas taip pat mano, kad virtualus pasaulis paauglius patraukia todėl, kad jame dauguma dalykų atrodo idealūs, socialinių tinklų profiliai sukuriami tokie, kokių nori savininkai, beveik neegzistuoja jokios problemos. Tačiau realus gyvenimas kur kas keblesnis, todėl paaugliai linkę kuo daugiau laiko praleisti virtualioje aplinkoje.
Išeitį iš jau minėtos situacijos siūlo ir vaikų psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė.
„Tėvai turi ne tik stebėti, ką vaikas veikia interneto puslapiuose, jie turi padaryti kur kas daugiau. Svarbiausia, ką tėvai gali padaryti, norėdami užkirsti kelią vienokiam ar kitokiam netinkamam vaiko elgesiui, tai nuoširdžiai domėtis savo vaiku visą jo augimo periodą, stengtis jį suprasti ir palaikyti, žinoti, kuo jis domisi, kuo gyvena, kas jam kelia nerimą, kas jį džiugina, kalbėtis su juo apie jam svarbius dalykus, atsakyti į visus įmanomus kylančius klausimus.
Tėvų dėmesys turi būti nuoširdus ir šiltas, paremiantis paauglį, toks, kuris suteiktų paaugliui saugumo jausmą, tikėjimą, jog tėvams galima atsiskleisti ir būti suprastiems. Kitaip tariant, svarbu kurti šiltą, pasitikėjimu grįstą santykį tarp vaiko ir tėvų, tuomet bus įmanoma padėti vaikui išvengti netinkamo elgesio ir su tuo susijusių padarinių“, – teigė psichologė.
Tuo tarpu interneto tinklalapiuose, tokiuose kaip draugiskasinternetas.lt, nesunku rasti specialistų parengtų patarimų, kaip apsaugoti vaikus nuo virtualių grėsmių.
Patarimai:
Pastatykite kompiuterį kambaryje, kuriuo naudojasi visa šeima.
Tokiu būdu kalbėtis apie internetą ir stebėti naudojimąsi juo taps natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Kai kompiuteris stovi bendrai naudojamame kambaryje, apie problemas kalbėti lengviau. Be to, galėsite kartu naudotis internetu.
Domėkitės tuo, ką daro jūsų vaikas ir jo draugai – tiek internete, tiek tikrovėje. Kalbėkite apie nuostabius ir įdomius dalykus, kuriuos galima daryti internete, bei apie problemas, su kuriomis galima ten susidurti. Aptarkite su vaiku, ką jis turėtų daryti, jei naudodamasis internetu kokioje nors situacijoje pasijunta nejaukiai.
Jei jūs patys naudositės internetu, bus lengviau vaikams paaiškinti, kas yra tinkamas naudojimasis, galėsite jiems labiau padėti internete rasti naudingos medžiagos.
Ieškokite vaikams tinkamų svetainių arba mokykitės rasti naudingos informacijos – planuokite kartu atostogų kelionę, naršykite mokomąsias svetaines, kurios padėtų atlikti jo (jos) mokyklines užduotis, arba ieškokite informacijos apie savo vaikų hobius ir pomėgius. Naršydami internete kartu, galite padėti jam (jai) nustatyti rastos informacijos vertę. Galite pažymėti patikusias svetaines, kad jas vėliau galėtumėte peržiūrėti vienu mygtuko paspaudimu.
Susitarkite su vaiku, kaip ir kada jis galės naudotis internetu.
Gali būti naudinga susitarti su vaiku dėl interneto naudojimo laiko ir dėl to, kokias svetaines jis gali naršyti. Aptarkite tai ir priimkite sprendimą. (Publikuota www.alfa.lt 2011.07.31)