Foto: Kęstutis Pleita

Šeimos dilema: berniukas nuogų moterų apsuptyje ar mama vyrų rūbinėje?

Trejų metų sūnų auginanti šeima, sumaniusi mokyti vaiką plaukti, susidūrė su netikėta dilema – kuris iš tėvų ir į kurią rūbinę jį ves. Vyras sutiktų prižiūrėti dar metų neturintį antrą jų sūnų, o su vyresnėliu leistų prasiblaškyti žmonai, tačiau moteris nuogąstauja, kaip jausis vaikas, atsidūręs daugybės nuogų moterų apsuptyje. Anot lyčių lygybės ekspertų, aplinka darysis humaniškesnė, labiau draugiška šeimai tik tuomet, kai vyrams atsiras poreikių, susijusių su vaikų priežiūra, bendru laisvalaikiu su jais.

Berniukas tarp nuogų moterų – įprasta, mergaitė tarp vyrų – skandalas

„Apie tai, kaip vaikai reaguoja į priešingos lyties nuogus kūnus, esu girdėjusi visokių nuomonių. Pavyzdžiui, kai kurie psichologai nerekomenduoja su juo maudytis net motinai vienoje vonioje. O kaip vaiką gali paveikti daugybės moterų nuogumas? Jei aš su juo eičiau į vyrų persirengimo kambarį ir dušus - irgi būtų nei šis, nei tas. O gal reikėtų dėl vaiko pasiaukoti? Nenoriu, kad jis išaugtų koks nors donžuanas ar pradėtų bijoti moterų“, - pusiau rimtai, pusiau juokais svarstė vilnietė Ieva.

Moteris mielai su sūnumi baseine plaukiotų pati, tačiau šiuo metu daugiau galimybių tai daryti turi vaiko tėtis. Jei vaikas būtų mergaitė, situacija būtų atvirkštinė, tačiau dar labiau beviltiška. Nuo seno įprasta, kad moterys rūpinasi vaikų ugdymu, todėl mažametį vaiką – net ir gerokai vyresnį nei trejų metų – atsiveda į moterų rūbinę. Jei kitoms moterims nesmagu, kad vaikas atvirai apžiūrinėja jų nuogybes, joms nieko kita nelieka, kaip pakentėti.

Visai kas kita – mergaitė vyrų persirengimo kambaryje. Tokio atvejo turbūt niekam neteko matyti. „Mano vyras mane nustebino pareiškęs, kad jis su dukra eitų į moterų persirengimo kambarį ir jam esą tai visai patiktų“, - šmaikštavo pašnekovė, visiškai „nedeganti“ noru persirenginėti varstoma vyrų žvilgsnių. Anot jos, regis, tokia smulkmena, susijusi su šeimai palankios aplinkos nebuvimu, iš tiesų riboja vienos ar kitos lyties tėvų galimybes leisti laisvalaikį su savo vaiku.

Paslaugai šeimai turi inicijuoti vyrai

Anot Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, lyčių lygybė – labai slidus dalykas. Netgi ES finansuojami projektai, padedantys derinti darbą ir šeimą, socialinę lyčių politiką nagrinėjančių mokslininkų vertinami nevienareikšmiai. Atkreipiamas dėmesys, kad jei mes koncentruojamės į trumpalaikių poreikių rezultatus, lyčių nelygybę galime tik dar labiau užtvirtinti.

„Pavyzdžiui, dabar mes turime situaciją, kai moterys labiau įpareigotos prižiūrėti vaikus. Todėl, kalbant apie integraciją į darbą rinką, daugiau bus moterų, kurios patiria šeimos ir darbo derinimo sunkumų. Tuomet mes sakome – suteiksime šioms mamoms tam tikras paslaugas ar mobilias aukles, kad jos galėtų integruotis į darbo rinką. Trumpalaikėje perspektyvoje žmogui tikrai padedama. Tačiau žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, tokie projektai byloja, kad vaikų priežiūra yra moterų galvos skausmas. Reikia tokių ilgalaikių projektų, kurie padėtų pakeisti tokį požiūrį ir pritrauktų vyrus“, - svarstė lygių galimybių ekspertė.

Kitas ekonomiškai nenaudingo, bet perspektyvaus projekto pavyzdys – vietos kūdikiui pervystyti vyrų tualetuose. Skeptikai teigs, kad vis tiek paprastai tai daro mamos, o vyrų tualete tokia lenta geriausiu atveju pasinaudos 5 iš 100. Tačiau tai juk puiki auklėjamoji priemonė.

„Tokių smulkmenų galima rasti visur. Pavyzdžiui, tėvai vaikus atsiveda į baseiną. Kai moteris vedasi pas save į rūbinę nedidelį berniuką, kuris pats dar nesusitvarkytų, tarsi jau įprasta. Bet ar vyras ryšis į savo rūbinę vestis mergaitę? Nepagalvota, kad tėvams su vaikais turėtų būti išskirta kažkokia erdvė. Kuo daugiau atsiras vyrų, kurie deklaruos savo aktyvią poziciją tėvystės atžvilgiu, keisis ir bendra kultūra, kuri derinasi prie to, kas aktualu vyrams. Kai vyrams atsiras poreikių, susijusių su vaikų priežiūra, bendru laisvalaikiu su vaikais, aplinka darysis humaniškesnė, labiau draugiška šeimai“, - įsitikinusi pašnekovė.

Baseino paslaugų teikėjai pastebi, kad vaikai nesavarankiški

Kaip DELFI sakė sporto klubų „Impuls“ atstovas Rolandas Čečkauskas, minėta problema jų lankytojams nekilo. „Kiek aš dirbu, niekas nesiteiravo apie bendrus šeimai persirengimo kambarius. Kaip tik neseniai atlikome lankytojų apklausą, kaip jie patenkinti mūsų teikiamomis paslaugomis. Šioje apklausoje buvo klausimas, ką jie norėtų pagerinti, pakeisti, ko jiems trūksta. Niekas nepaminėjo šios problemos. Jei būtų aktualu, tikrai įrengtume tokius kambarius“, - teigė pašnekovas. Šiuo metu sporto klubuose lankytojų pageidavimu įrenginėjami kambariai kūdikių pervystymui.

Anot jo, sporto klubuose „Impuls“ dažniau lankosi suaugę žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata, o vaikus pasipliuškenti atsiveda ne taip ir dažnai.

Tuo tarpu vandens parkai „Vichy“ jau turi įsirengę šeimai skirtus dušus, o persirengimo kabinos yra uždaros. „Jų situacija visai kita – jie iš tiesų susiduria su didžiuliu šeimų srautu“, - teigė R. Čečkauskas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovė Jūratė Janavičienė paaiškino, kad čia yra du baseinai. Didįjį baseiną lankantys mokyklinio amžiaus vaikai griežtai leidžiami tik į savo lyties rūbinę. Jei berniukas ateina su mama, mama eina į moterų persirengimo kambarį, berniukas – į vyrų.

„Tokio amžiaus vaikai jau turėtų susitvarkyti patys, tačiau treneriai skundžiasi, kad jie labai nesavarankiški. Treneriai moko vaikus – kaip susitvarkyti, kaip užsidėti kepuraitę, akinius, tačiau pasakoja ir tokių kuriozų, kad dešimtmečiui ar vienuolikmečiui, išėjusiam iš rūbinės, mama užrišinėja batus“, - pasakojo pašnekovė.

Mažajame baseine paprastai lankosi tik ikimokyklinio amžiaus vaikai arba tie, kurie dar nemoka plaukti, todėl ir rūbinės prie jo skirtos tik vaikams. Centro darbuotojai prašo, kad mamos, jei jau būtina vaikui padėti, eitų tik su mergaitėmis, o su berniukais – tėčiai.

„Žinoma, ne visada tai pavyksta, todėl nėra taip griežtai, kad visai neįleidžiame, tačiau prašome, kad mamos į berniukų rūbinę, jei tik įmanoma, neitų – vaikui tuomet padeda mūsų darbuotojai. Vaikų savarankiškumas – iš tiesų problema. Prieš kelis metus pas mus net vyko toks projektas, kai iš „Nykštukų“ mokyklėlės buvo surinkti vaikai, kurie buvo mokomi orientuotis, apsirengti, batus užsirišti be tėvų pagalbos“, - teigė J. Janavičienė.

Nuogas kūnas vaiko netraumuoja

Psichologės Giedrės Gutautės teigimu, riba, kai vaiką reikėtų vesti į jo lyties rūbinę ir tualetą, yra kaip tik treji metai, tačiau ne todėl, kad vaikas gali patirti traumą, jei jis pamatys nuogus kūnus. Jam gali būti tik smalsu – mat tokiame amžiuje jie ima tyrinėti savo ir kitų kūnus, aiškinasi, kas ką turi ar neturi.

„Iš esmės vaikai nuogą kūną priima dar visai natūraliai ir jo nesigąsdina. Jie to nesureikšmina, kol to nesureikšmina aplinkiniai – tiesiog kultūriškai pas mus taip susiklostę, kad kūnas turi būti pridengtas. Tai daryti reikia todėl, kad laikas vaiką mokyti jo lyčiai būdingų elgesio stereotipų – vyrai ir moterys rengiasi ten, kur jiems skirta. Mat tokio amžiaus vaikas jau pradeda save identifikuoti pagal lytį, todėl ir reikėtų jį pratinti elgtis atitinkamai savo lyčiai. Berniukas, eidamas su mama į moterims skirtą persirengimo kambarį, atlieka kaip ir ne visai savo lyties vaidmenį“, - aiškino psichologė.

Lygiai tas pats tinka ir mergaitei – nuogus vyriškus kūnus ji priima taip pat natūraliai, kaip berniukas, jei vyksta tik persirengimas, o ne kokie nors seksualiniai veiksmai.

Anot G. Gutautės, primygtinai neberekomenduojama į priešingos lyties rūbinę vestis mokyklinio amžiaus vaikų. „6-7 metai jau būtų riba, juolab kad tokio amžiaus vaikas tikrai gali ir pats persirengti“, - teigė pašnekovė.


(Publikuota - delfi.lt, 2011.02.20 )